DUK

  1. Į ką reikia atkreipti dėmesį renkantis įėjimo duris?
  2. Kuo skiriasi apsauginės nuo įsilaužimo durys nuo „šarvuotų“?
  3. Kuo skiriasi mechaninio stiprumo bandymai nuo atsparumo įsilaužimui bandymų?
  4. Kas yra notifikuota tyrimų laboratorija ir kuo ji skiriasi nuo nenotifikuotos?
  5. Ar Lietuvoje atliekami atsparumo įsilaužimui bandymai? Jei taip, ar jie patikimi?
  6. Kodėl savo durų bandymus atliekate ne tik Lietuvoje, bet ir Vokietijoje bei Estijoje?
  7. Kodėl stačiakampis vamzdis nėra skirtas durų gamybai?
  8. Kuo skiriasi apsauginių durų stakta nuo stačiakampio vamzdžio staktos?
  9. Ką reiškia šilumos laidumo koeficientas?
  10. Norintiems įsigyti lauko duris didžiausią rūpestį kelia klausimas ar jos neperšals, neišsikraipys, ar nesikaups kondensatas? Ką reikia žinoti, norit išvengti šių problemų?
  11. Kodėl atsisakėte drėgmei atsparios faneros (DAF, „jūrinės“ faneros) naudojimo lauko durų apdailai?
  12. Kas tai yra „patentuoti raktai“ ir kuo jie skiriasi nuo nepatentuotų?
  13. Kodėl rekomenduojama į duris montuoti dvi spynas?
  14. Kaip man žinoti ar mano durys tikrai pagamintos UAB „Plieninio skydo“?

 

  1. Į ką reikia atkreipti dėmesį renkantis įėjimo duris?

Tai priklauso nuo durų naudojimo paskirties (ar jos bus naudojamos vidaus ar lauko sąlygomis) bei koks saugumo lygis bus reikalingas toms patalpoms.

 

Renkantis buto duris svarbu atkreipti dėmesį į:

 

  1. Durų saugumo klasę ir ar ji nustatyta notifikuotoje laboratorijoje, ar šios laboratorijos bandymų rezultatai pripažįstami kitose Europos Sąjungos šalyse, kur yra griežtai laikomasi atliekamų bandymų standartų.
  2. Kaip durų stakta montuojama durų angoje, kiek yra montavimo kaiščių ir ar jie apsaugoti nuo nupjovimo. Patikimiausia, kai durys montuojamos 16-a montavimo kaiščių, apsaugotų 24mm plieninėmis įvorėmis. Jos ne tik apsaugo kaiščius nuo nupjovimo, be to, jos įsiremia į sieną ir neleidžia deformuoti staktos laužimo metu. Tai ypač padidina durų atsparumą įsilaužimui.
  3. Kitų bandymų rezultatus (šilumos ir garso izoliacijos, priešgaisrines savybes, atsparumo kartotiniam atidarymui ir uždarymui ir t.t.).
  4. Vidinę staktos ir varčios konstrukciją. Ji turi būti gaminama iš lankstyto profilio, kuris neturi uždarų ertmių, todėl yra pilnai apšiltinamas akmens vata. Be to, jis yra tvirtesnis už stačiakampio vamzdžio konstrukcijas.
  5. Spynų patikimumą ir jų saugumo klasę. Spynos turi atitikti durų atsparumo įsilaužimui lygį, nes net ir pati saugiausia spyna, įmontuota į prastos konstrukcijos duris, neapsaugos nuo įsilaužėlių.

Renkantis lauko sąlygomis naudojamas duris svarbu atkreipti dėmesį į:

 

  1. Durų konstrukciją. Geriausias derinys yra kombinuota metalo ir drėgmei atsparios medžio plaušo plokštės konstrukcija, kur metalas užtikrina stabilumą, o medis – šalčio nepralaidumą.
  2. Vidinę staktos ir varčios konstrukciją. Ji turi būti gaminama iš lankstyto profilio, kuris neturi uždarų ertmių, todėl yra pilnai apšiltinamas akmens vata.
  3. Durų laboratorinių bandymų rezultatus, o ypač šilumos ir garso izoliacijos rodiklius.
  4. Tinkamas apdailos medžiagas, kurios turi būti atsparios drėgmei, temperatūrų pokyčiams, o taip pat nesišerpetotų ir nesisluoksniuotų frezavimo vietose, kas yra būdinga įvairioms faneroms.
  5. Spynų patikimumą ir jų saugumo klasę.

 

Kriminalistų patarimus apie įėjimo duris, spynas ir kitas apsaugos priemones skaitykite čia.

 

 

  1. Kuo skiriasi apsauginės nuo įsilaužimo durys nuo „šarvuotų“?

Apsauginės nuo įsilaužimo durys – tai tokios durys, kurių konstrukcija yra atspari įvairiems įsilaužimo būdams (priklausomai nuo saugumo klasės) ir tai yra patikrinta bei patvirtinta notifikuotų laboratorijų tyrimų rezultatais.

Iš tikrūjų šarvuotomis durimis turėtų būti vadinamos neperšaunamos durys. Tačiau Lietuvoje – tai tiesiog liaudyje paplitęs metalinių durų pavadinimas, kuris dažnai nieko bendra neturi nei su šarvais, nei su atsparumu įsilaužimui. Dažnai tokios durys nuo paprasčiausių medinių ar plastikinių skiriasi tik tuo, kad jų galbūt nepavyktų išspirti vienu kojos spyriu, tačiau panaudojus elementariausius įsilaužimo įrankius, jos gali būti išlaužiamos greičiau nei per minutę, jau net nekalbant apie atsparumą prašovimui kulka.

UAB „Plieninis skydas“ gamina 3 apsauginių durų modelius: Skydas Standart 2, Skydas Standart 3 ir Skydas Premium. Kitų durų modelių (Skydas Standart, Skydas 2000) atsparumo įsilaužimui bandymai kol kas dar nėra atlikti notifikuotoje laboratorijoje, todėl dėl aiškumo juos dar vadiname tiesiog „šarvuotomis“ durimis. Beje, galime Jus patikinti, kad šių durų, dėl jų specialios lankstytos metalinės konstrukcijos,  naudojant elementariausius įsilaužimo įrankius taip greitai išlaužti tikrai nepavyks.

 

  1. Kuo skiriasi mechaninio stiprumo bandymai nuo atsparumo įsilaužimui bandymų?

Bandant durų mechaninį stiprumą nustatoma: durų atsparumas minkšto ir sunkaus kūno smūgiui, kieto kūno smūgiu, vertikaliajai apkrovai, statiškam sukimui. Akivaizdu, kad šie tyrimai neatskleidžia durų atsparumo įsilaužimui, o tai ir yra svarbiausia „šarvuotų“ ar apsauginių durų savybė.

Atsparumo įsilaužimui bandymų (pagal standartą ENV 1627) metu imituojamas tikras įsilaužimas, naudojami įvairūs kalimo, pjovimo, gręžimo įrankiai (priklausomai nuo bandomos saugumo klasės). Daugiau apie saugumo klases ir bandymams naudojamus įsilaužimo įrankius skaitykite skyriuje SAUGUMO KLASĖS.

 

  1. Kas yra notifikuota tyrimų laboratorija ir kuo ji skiriasi nuo nenotifikuotos?>

Paskelbtoji (notifikuota) įstaiga – bandymų laboratorija, sertifikacijos ar kontrolės įstaiga, kurią valstybė paskiria atsakinga už atitikties įvertinimą ir apie ją praneša kitoms valstybėms (Lietuvos Respublikos atitikties įvertinimo įstatymas).

Notifikuota įstaiga privalo būti kontroliuojama kitos analogiškos notifikuotos įstaigos, kad būtų griežtai laikomasi atliekamų bandymų standartų. Joje turi būti sukaupta visa reikalinga įranga, informacija ir metodika apie atliekamus bandymus, specialiai paruošti ir sertifikuoti specialistai. Reikiama informacija keičiamasi specialiai notifikuotoms laboratorijoms rengiamose konferencijose. Visi atliekami bandymai yra filmuojami, kad bet kada galima būtų patikrinti, ar bandymai buvo atlikti laikantis visų reikalavimų.

Tuo tarpu nenotifikuotos laboratorijos – tai fizinis ar juridinis asmuo, kuris savo iniciatyva nusprendžia atlikinėti tam tikrus bandymus, nors neturi tam kompetencijos (t. y. neturi patirties, kvalifikuotų bei sertifikuotų specialistų, įrangos ir slaptos informacijos apie atliekamų bandymų būdus ir metodiką), o taip pat jo niekas nekontroliuoja. Todėl nenotifikuotų laboratorijų bandymų rezultatai nėra pripažįstami, nes negalima garantuoti jų patikimumo.

 

  1. Ar Lietuvoje atliekami atsparumo įsilaužimui bandymai? Jei taip, ar jie patikimi?>

Lietuvoje nėra  notifikuotos laboratorijos atliekančios atsparumo įsilaužimui bandymus pagal Europoje pripažįstamą standartą ENV 1627. Tačiau analogiškus bandymus pagal standartus ENV 1627, 1628, 1629, 1630 atlieka KTU Architektūros ir statybos instituto Statybinės šiluminės fizikos laboratorija, kuri nėra tam notifikuota, todėl pati pripažįsta, kad jos atliekamų bandymų rezultatų pripažinti neprivaloma. Tai reiškia, kad negalima garantuoti, jog durys buvo patikrintos išbandant visus įmanomus įsilaužimo būdus ir metodus, žinomus vagims. O gamintojams dažnai stokojant žinių, patirties bei kompetencijos ir vis bandant sutaupyti medžiagoms, durų atsparumas įsilaužimui tampa dar labiau abejotinas.

 

 

  1. Kodėl savo durų bandymus atliekate ne tik Lietuvoje, bet ir Vokietijoje bei Estijoje?>

Garso izoliacijos, šilumos laidumo, varstymo patikimumo ir kai kuriuos kitus bandymus Lietuvoje yra notifikuota atlikti KTU Architektūros ir statybos instituto Statybinės šiluminės fizikos laboratorija. Todėl minėtus bandymus mes atliekame šioje laboratorijoje.

Tačiau ši laboratorija neatlieka priešgaisrinių bandymų bei nėra notifikuota atlikti apsauginėms durims itin svarbių atsparumo įsilaužimui bandymų, pagal Europoje galiojantį ENV 1627 standartą. Todėl priešgaisriniai Skydo durų modeliai išbandyti tam notifikuotose Vokietijos bei Estijos laboratorijose, o apsauginių durų bandymus atliekame notifikuotoje IFT Rosenheim laboratorijoje, Vokietijoje. Ši laboratorija nuolat kaupia ir analizuoja duomenis apie visus galimus įsilaužimo būdus bei metodus ir pritaiko juos durų bandymų metu.

Durų modeliams, kurie yra skirti ne tik Lietuvos rinkai, bet ir eksportui, visus kitus durų bandymus mes taip pat atliekame Ift Rosenheim laboratorijoje. Šios laboratorijos bandymų rezultatai laikomi vienais patikimiausių tiek visoje Europoje, tiek kitose šalyse.

 

    1. Kodėl stačiakampis vamzdis nėra skirtas durų gamybai?>


Toks  „šarvuotų“  durų gamybos metodas buvo sugalvotas apie 1990– uosius metus, t.y. dar praeitame amžiuje. Tuo metu Lietuva nesenai buvo atgavusi nepriklausomybę, dėl ekonominių blokadų buvo sugriauta pramonė, trūko žaliavų, o apie šiuolaikinius įrengimus buvo galima tiktai pasvajoti. Todėl ribotų išteklių sąlygomis,  žmonės išmoko panaudoti viską, ką buvo galima gauti, t. y. vienos paskirties daiktus panaudoti pagal kitą paskirtį. Vienas iš tokių „išradimų“ ir buvo stačiakampio vamzdžio pritaikymas durų gamyboje.

Blokados laikai senai baigėsi, daug kas pasikeitė, tapo prieinami naujausi įrengimai, tačiau kai kurios įmonės  iki šiol gamina duris praėjusio amžiaus technologijomis. Absurdiškiausia yra tai, kad šias vamzdžio konstrukcijas netgi bando pateikti kaip tam tikrą privalumą.

 

  1. Kuo skiriasi apsauginių durų stakta nuo stačiakampio vamzdžio staktos?>

APSAUGINIŲ DURŲ „SKYDAS“ STAKTA

 

 

Apsauginės durysSpecialiai lankstyta stakta turi 6 lenkimo briaunas – tai suteikia jai ypatingą tvirtumą.

 

Staktos tvirtinimo kaiščiai apsaugoti nuo nupjovimo apsauginėmis įvorėmis. Be to, įvorės įsiremia į sieną ir neleidžia deformuoti staktos laužimo metu.

 

 

Apsauginės durysLankstyto profilio stakta yra tokios formos, kad ant jos būtų galima užklijuoti papildomą tarpinę visu perimetru, o iš vidaus stakta 100% apšiltinama sandarinimo medžiagomis.

Vyriai privirinami iš vidinės staktos pusės, todėl yra sunkiau pažeidžiami laužimo metu.

 

 

 

Kai kurių Lietuvos gamintojų vis dar naudojama vamzdinė stakta

 

Apsauginės durysNeapsaugoti tvirtinimo kaiščiai, kuriuos lengva nupjauti ar kitaip pažeisti nuėmus išorinį apvadą.

 

Dėl tarp staktos ir sienos liekančio tarpelio, stakta laužiant laužtuvu yra lengvai palenkiama, todėl spynų kaiščiai lengvai išsimauna iš staktos.

 

 

Apsauginės durysUždaras vamzdžio profilis yra sunkiai apšiltinamas, dėl to suprastėja garso bei šilumos izoliacija.

 

Vyriai privirinami prie išorinės vamzdžio pusės, todėl juos labai lengva nulaužti naudojant laužtuvą.

 

 

  1. Ką reiškia šilumos laidumo koeficientas?>

Kuo šilumos laidumo koeficientas mažesnis, tuo daugiau patalpoje sulaikoma šilumos. Mūsų gaminamų apsauginių durų šilumos laidumo koeficientas priklausomai nuo modelio yra 1,1– 1,3 W/(m2–K), t.y. kaip 5–6 kamerų plastikinių langų su selektyvinio stiklo paketais. Taigi, šios durys puikiai gali būti naudojamos lauko sąlygomis.

 

  1. Norintiems įsigyti lauko duris didžiausią rūpestį kelia klausimas ar jos neperšals, neišsikraipys, ar nesikaups kondensatas? Ką reikia žinoti, norit išvengti šių problemų?>

 

  1. Tinkama durų konstrukcija. Kad durys neperšaltų ir nerasotų, ypač svarbus vaidmuo tenka durų kokybei, konstrukcijai ir teisingam sumontavimui. Neužtenka patalpų šildymo, vėdinimo ir durų sandarumo priežiūros, jei pačios durys yra nekokybiškos ar netinkamos lauko sąlygomis: konstrukcija suvirinta iš tuščiavidurių uždarų vamzdžių (naudojami metalo profiliai 40×60, 40×80), staktos viduje neapšiltintos, durys sandarinamos tik su viena tarpine ir t.t. Tinkamiausia konstrukcija lauko durims yra kombinuotas metalo ir medžio derinys, kur metalas suteikia stiprumą, o medis šalčio nepralaidumą.

 

  1. Teisinga durų eksploatacija ir priežiūra. Iš lauko į patalpas patenkantis šaltis susimaišo su vandens garais ir sudaro rasos lašelius ant durų. Kad taip neatsitiktų reikia apžiūrėti ar švarios durų tarpinės. Pavyzdžiui, “nušlavus” sniegą su durimis, patikrinti ar nesusidarė ledukai ant tarpinių. Užrakinus duris nenulenkite rankenos, nes taip yra atpalaiduojamos tarpinės ir durys praranda sandarumą. Susidėvėjusias tarpines reikia pakeisti.

 

  1. Patalpų vėdinimas. Dažnai nesusimąstome, kad namuose yra begalė drėgmės šaltinių: visų pirma pats žmogus, taip pat verdantys puodai, džiovinami skalbiniai, plaunamos grindys, augalai, naminiai gyvūnai ir t.t. Vandens garų namuose padaugėja, kai lauke laikosi drėgmė, lyja lietus. Kad nesikauptų kondensatas ant durų ir langų, būtina pašalinti drėgmės perteklių namuose. Čia svarbiausią vaidmenį atlieka patalpų šildymas ir vėdinimas. Pirmiausia nusėdusi drėgmė pašildoma, t.y. paverčiama vandens garais, kurie yra ištraukiami per ventiliacijos angas. Tokiu būdu pagerėja oro kokybė, patalpų mikroklimatas, pašalinama ne tik perteklinė drėgmė, bet ir teršalai, kurie galėtų sukelti įvairias ligas ar sudaryti pelėsius. Tik vėdindami šildomas patalpas, galėsite džiaugtis sausomis durimis ir langais. Virtuvė, tualetas ir vonios patalpos turi būti vėdinamos efektyviausiai, bet nereikėtų pamiršti ir kambarių, ypač tų, kuriuose renkasi daugiausiai žmonių. Žinoma tam tikras drėgmės kiekis patalpose turėtų būti. Geriausiai žmogus jaučiasi, kai santykinis oro drėgnumas yra 40–60 proc.

 

  1. Kodėl atsisakėte drėgmei atsparios faneros (DAF, „jūrinės“ faneros) naudojimo lauko durų apdailai?>

Per 10–ies metų „šarvuotų“ ir apsauginių durų gamybos patirtį mes išbandėme daugybę apdailos medžiagų lauko durims, taip pat ir DAF. Nežiūrint į tai, kad jos savikaina tikrai nedidelė, jos atsisakėme dėl to, kad dėl savo sluoksniuotos sandaros ji nėra tinkama frezavimui. Su laiku frezavimo vietose fanera šerpetoja, išsisluoksniuoja nes pažeidžiama jos sandara. Tose vietose nubyra dažai, durys nepataisomai praranda estetinį vaizdą.

 

  1. Kas tai yra „patentuoti raktai“ ir kuo jie skiriasi nuo nepatentuotų?>

Nepatentuoti raktai lengvai kopijuojami praktiškai bet kurioje raktų dirbtuvėje, nes jie nėra skirti saugioms durims. Tai patogu vartotojui, tačiau yra esminis trūkumas: nėra jokios raktų kontrolės, rakto kopiją gali padaryti bet kur ir bet kas, pvz. pasidaręs rakto įspaudą plastike. Kai kuriais atvejais kopiją galima padaryti vos raktą pamačius. Tai teužtrunka kelias akimirkas, todėl net trumpam matomoje vietoje paliktus raktus nusikaltėliai gali nesunkiai nukopijuoti. Verta pagalvoti ir apie vaikų raktų saugumą.

Išeitis – patentuoti raktai, kurie turi juridinę ir technologinę apsaugą nuo kopijavimo. Tai yra raktas pagamintas iš sudėtingo, tik įgaliotiems atstovams platinamo ruošinio (ruošinys tai, iš ko išpjaunamas raktas), kurio neturint, techniškai kopijos padaryti nepavyks. Taip pat nuo nelegalaus kopijavimo tokį raktą saugo patentai (paprastai rekomenduojama, kad galiotų bent artimiausius 10 metų). Rakto kopija gaminama tik pateikus raktą ir identifikacinę kortelę, gaunamą įsigijus spyną. Tai reiškia, kad bet kas negalės pasidaryti Jūsų raktų kopijos jį pavogęs ar pasidaręs įspaudą plastike.

 

  1. Kodėl rekomenduojama į duris montuoti dvi spynas?>
  2. Taip saugiau. Rekomenduojame rinktis dviejų skirtingų tipų spynų kombinaciją (vieną cilindrinę, kitą– seifinę. Įsilaužimo atveju įsibrovėliui reikia sugebėti atrakinti ar išlaužti dviejų skirtingų tipų spynas. Tam reikia turėti daugiau įrankių, užima daugiau laiko ir sukelia garsą, o tai neparanku įsilaužėliui.
  3. Taip patogiau. Jei duryse bus dvi spynos, pagrindinę spyną galima rinktis su suktuku iš vidaus. Tuomet bus patogu ir lengva atrakinti ar užrakinti duris esant namuose. Išvykstant ar nakčiai užrakinamos abi spynos. Jei duryse sumontuota tik viena spyna, vardan saugumo nerekomenduojama montuoti suktuko. Vagims visada yra patogiau išeiti pro duris, net jei į patalpas jie pateko pro langą. Jei spyną bus galima iš vidaus atrakinti be rakto, vagims bus patogiau išnešti pavogtus daiktus, be to, taip jie sukelia mažiau įtarimo, nei, tarkim, išlipdami pro langą, ypač nešini daiktais.

 

  1. Kaip man žinoti ar mano durys tikrai pagamintos UAB „Plieninio skydo“?>

Pastaruoju metu pasitaiko atvejų, kai klientams apgaulės būdu yra parduodamos kitų kompanijų „šarvuotos“ durys teigiant, kad tai yra „Plieninio skydo“ durys. Jei duris užsakote ne tiesiogiai UAB „Plieninis skydas“, atkreipkite dėmesį ir patikrinkite – ant visų SKYDO durų staktos ir varčios yra unikalios žymėjimo plokštelės, kuriose nurodomas durų modelis, pagaminimo data ir mūsų kompanijos logotipas.

Jeigu jums kyla įtarimas, kad jums bando parduoti arba jau pardavė ne „Skydo“ duris, galite kreiptis telefonu Vilniuje – 8 5 232 66 47 ir mes jums suteiksime papildomos informacijos bei padėsime išspręsti šį klausimą.